- ištūra
- ìštūra sf. (1) patvarumas, ištvermė: Jis staiga paplūsta nuostabiu įniršimu, kada jo kantrumas ir ištūra prieina galą rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
išturėti — išturėti, ìšturi (ištùri NdŽ), ėjo LVI821; Amb 1. tr. L, Žž, Mžš pajėgti, laikyti, kad nepabėgtų, neištrūktų, išlaikyti: In virveliūtės veda telyčią, neìšturi Klt. Ir išturėk, kai ir taũ patį arklys vedžioja Trgn. Išturėsi tu arklį… … Dictionary of the Lithuanian Language
pagulėjimas — sm. (1) 1. → pagulėti 1: Tik po gero pagulėjimo atsikėlė Slm. 2. refl. buvimas be judėjimo, be vartojimo: (Tos kriaušės) po pasigulėjimo ištura ligi kovo P. gulėjimas; atsigulėjimas; nugulėjimas; pagulėjimas; pragulėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
vaidlaimė — sf. likimas, lemtis, dalia: Ištura visokias atkaitas vaidlaimės S.Dauk … Dictionary of the Lithuanian Language